Pėlienu pamėnavuojėms 2015

Pėlienu dėdvīriu tragedėjė, pamėnieta krīžiuoku kruonėkėninka Marburgietė Vīgonda ivīkosė prīš 679 metus ė šindën mums prīmen šėtō dramatėška īvīki, kumet 1336 m. vasarė 25 d., krīžeivē so gausė kariūmenė - 200 rėteriu ė 6000 paprastū kariū pu keliū dënū kuovuos sonaikėna konėgaikštė Margėrė gėnama Pėlienu pėlė. Nȧprieteliams isiveržos i pėlė ė tėkontės dėdelė gruobė teka nusivėltė, pėlës gīniejē vëtuo pasidavėma i vergėjė, savo nuoro pasirinka smertė. Šėts anū puoelgis tapa lietoviu ė žemaiťiu kuovū so krīžeivēs simbuolio.

Varniū regėjuonėnė parka direkcėjė, Biliuoniu seniūnėjė ė Žemaiťiu kultūras draugėjė jau tradėcėškā kuožnū metu vasarė pabonguo kvët Lietovuos ė Žemaėtėjės krašta istuorėjės mīlietuojus sosirinktė ont Biliuoniu pėliakalnė ė karto pamėnavuotė Pėlienu dėdvīrius.

Nuors šinkart uors momis nȧlepėna ė pūtė gan žvarbos vies, ont pėliakalnė sosirinka gausos būrīs dalīviu. Tuolomuo pasiruodė aštůni raitelē, tvėrtā isitaisė̄ balnūs ont legendėniu žemaitoku veislės žėrgū, katrus so maršo pasveikėna ont kalna užgruojė̄ mozėkontā.

Rengėnė dalīviams aple Pėlienus papasakuojė Varniū regijuonėnė parka kultūruoluogs Šedvils Lins. Sava žuodi tarė Žemaiťiu koltūras draugėjės pėrmėninks Kasparavīčios Stanėsluovs ė Biliuoniu seniūnė Daukontienė Loreta, tǡp pat i rengėni atvīkės Šėlalės rajuona mers Gudausks Juons.

Pasigėrst telšėškiu žemaiťiu atvežtuos patronkas šūvis skėrts Pėlienu dėdvīriams. Nuors šėts pabūklos sava ėšvaizda ėr atruodė dėdlē mėnks, bet vėsus prīvertė krūptelietė nu anuo skleidama garsa. Švėntie ė pagīvenė̄ ė jaunėms toriejė kō veiktė. Vëni megėna laimė mietīdami pasagas, kėti kuovėnės ëtës pagelba megėna nukėrstė kuopūsta galva. Kam bova par šalta ont pėliakalnė vėršūnės, kalna papiedie laukė dā vëna atrakcėjė, katruos dieka užrėštuom akėm isikėbės i šniūra galiejē bondītė praētė numatīta maršrota.

Šēs metās žemaitoku veislies žėrgū mīlietuos Digaitis Vaiduots, dalīvavės garsiajam raiteliu žīgie lėg Jůduosės jūras ė pats vëns 2012 metās apkeliavės Baltėjės jūra, kvëtė vėsus pakaštavuotė kō tik ont kalna pamelžtuos komelės pëna, katruo skuoni mustās vėsi pajota pėrma karta.

Pri užkorta lauža Varniū regijuonėnė parka folkluora onsomblė „Druja“ narē karto so daugelio dalīviu traukė lietoviu ė žemaiťiu liaudës dainas, ka nȧbūtom šalta mozėkontā grëždami liaudėškas meluodėjės kvëtė vėsus smagē pasišuoktė. Biliuoniu seniūnėjė vaišėna karšta arbata. Kāp ė kuožnās metās sošuokos senuovėni šuoki „Meškotė“, užrašīta Šėlalės rajuonė, raitelē ė vėsi kėti dalīvē pajodiejė nomë.

Ketvėrtāsis Pėlienu mėnavuojėms bėngies, lėg sositėkėma kėtās metās tů paťio čieso tuo paťiuo vëtuo.

Varniū regijuonėnė parka vīr. specēlėsts Šedvils Lins