Pu svieta pasklėdė̄ aple 10 000 žemaiťiu pasū

Pėrmājam „Ruodas“ nomerie gvėldenuom, kas tuokë žemaitē īr – tauta a tik etnėnė gropė. Šinsīk - aple tō, kāp žemaitē pabriež sava ėšskėrtėnoma ėr identėteta. Jok mes torȧm nȧ vën kažkëk apibriežta sava terėtuorėjė, kalba, papruoťius, bet ė sava vėsuo Žemaitėjuo plevesůnontė vieliava, herba, net ė Žemaiťiu pasus torȧm, katrās poikůnamuos jau daugiau nē dvėdešimt pėnkis metus. Bejė, par tō čiesa anū ėšdalinta aple 10 000, ė pasklėdė̄ anë nȧ vën pu vėsa Lietova, bet ė pu skėrtingas pasaulė šalis.

Prīš 27 metus, 1988-āsēs isteigta žemaitėškoma keravuojontė organėzacėjė – Žemaiťiu koltūras draugėjė, katruos narē mėtrē (lt. staigiai) somėslėjė, ka šėta sosivënėjėma narius rēktom aprūpintė ėšskėrtėnio duokomento – Žemaitė paso. Kāp pasakuo Žemaiťiu koltūras draugėjės pėrmėninks Kasparavīčios Stasīs, Žemaitė pasa idiejės autuorē – šiaulėškē žemaitē, katrë tō duokomenta sokūrė ė pėrmūsius egzempliuorius pagamėna. Pasa vėršeli aptaisė Žemaitėjės herbo ėr užrašo „Žemaitė pasos“.

Tīms, kas šėtō dokumenta dėdlē soreikšmėn a net puolėtėzůn, S. Kasparavīčios atsaka: „Žemaitė pasos ī nȧ kas kėts, vuo Žemaiťiu koltūras draugėjės narė pažīmiejėms. Vuo ėš kėtuos posės – tīms, kam diel mūsa pasa kėlst klausėmu a nȧaiškomu, jau nȧ sīki eso sakės: jė arklīs a šů tor pasa, ta kuodie mes, žemaitē, nȧgalȧm torietė sava duokomenta.“

Palē S. Kasparavīčė, Žemaitė pasė ī nuruodīta žmuogaus pavardie, vards, net ėr asabas (lt. asmens) kuods, ė puortegrapėjė īr, ta žmuogos anů gal pasinauduotė kap anuo asabas tapatībė iruodonťio duokomento, bet fuormalē tas – tik pažīmiejėms, ruodontis anuo savėninka narīstė Žemaiťiu koltūras draugėjuo.

Šiů meto Žemaiťiu koltūras draugėjė tor net 27 sava skīrius. Anë užregėstrůtė nȧ vën Žemaitėjuo, bet ė Vėlniů, Kaunė, kėtūs Lietuvuos miestūs. Draugėjės skīrios gīvůn ėr Australėjuo, vuo pastarāsēs metās jau pribrėnda puoreikis isteigtė skīrio ėr Airėjuo – tėnīkštē žemaitē dėdlē jau nuor anus soborontė ė vënėjontė organėzacėjė torietė. Vuo tėn, kamė draugėjės skīrē ī, ė Žemaiťiu pasū rasȧt, nes būtėnt organėzacėjės skīrē anus žemaitems platėn.

Draugėjės pėrmėninka mėslėjėmo, Žemaitė pasos – gražos, ėšskėrtėnis duokoments, katrů nȧ vëns žemaitis džiaugas ė pagrīstā dėdžiůnas. „Asmenėškā monë Žemaitė pasos jau īprasts duokoments, bet të, katrë pajėm anus i ronkas pėrmāji karta, katrë tomp anū torietuojēs, jautas īpatingā pakėlē, ruoda anō draugams, pažīstamīms“, - pasakuo S. Kasparavīčios. Bejė, pamatė̄, ka prietelis patapa duokomentůto žemaiťio, kėti tǡp pat līgē tuokė pasa užsėmana – mėslėj, jė draugs tor, aš ėrgė nȧ bluogesnis žemaitis eso, tǡp pat verts tuoki īpatinga duokomenta torietė. „Tǡp, Žemaitė pasos sava darba dara – ons tėkrā kel mūsa tautuos savėmuonė, pasidėdžiavėma sava kėlmė ė šaknėmis. Bet draugėjė pasa kuožnam panuoriejosiam nȧdůd – rēk pataptė organėzacėjės nario, vuo karto – ėr isipareiguotė“, - pabriež puons Stasīs. Tas isipareiguojėms tuoks – pasė ī prīrašos, ka anuo torietuos tor dietė vėsas ėšgalės Žemaitėjės krašta ėšsauguojėmů ė soklestiejėmů.

S. Kasparavīčė nūmuonė, tam, kas gīven Telšiūs, Plungie, Kretinguo ė kėtuos Žemaitėjuos vëtuovies, žemaitėškoms – savaimė aiškos, bȧ juokiū duokomentu soprontams dalīks. Ale tīms, katrë gīven kėtūs Lietovuos kraštūs ar emėgravė̄ īr i užrobežė šalis, bet žemaitėškas kėlmies īr, tas Žemaitė pasos nuognē svarbos ė reikšmings – ė kāp identėteta iruodīms, ė kāp savuotėška duonis (lt. duoklė) sava šaknīms, pruotieviams ėr anū gimtājē žemē, kalbā, koltūrā, tradėcėjuoms. Palē Žemaiťiu koltūras draugėjės vada, Žemaiťiu pasū īr Australėjuo, Jungtėnies Amerėkas Valstėjuos ė kėtuos šalīs, anë iteiktė ė tīms, katrë nȧgīven Žemaitėjuoj, nȧsiruokůn žemaitėškā, bet jaut īpatinga rīši so mūsa krašto ė dėdlē anō brongėn.

Tačiau ī ė tuokiū, katrë Žemaitė pasa krėtėkůn, nu, vuo dėdliausis trūkoms ī, ka duokomentė nier grafas, katruo būtom galėma nuruodītė, ka pasa torietuos ī žemaiťiu tautībės atstuovs. Krėtėku nūmuonė, peikiama ė ta praktėka, ka Žemaiťiu pasā dalėnami par daug lėngva ronka, ruods, kuožnam panuoriejosiam (Žemaitė pasa ėšdavėma īstatūs nuruodīta, ka anō draugėjė soteik vėsīms, kas nuor prisidietė pri žemaiťiu krašta tradėcėju keravuojėmů). Anū isitėkėnėmo, Žemaitė pasa gal gautė tik truopnos, šėta duokomenta tėkrā nusipelnosė ė verta asaba.

Kuožnos, sava švarka kėšenie a rašuomuojė stala stalčů Žemaitė pasa torontis prietelis anō vertėn dėdlē skėrtingā. Vënam tas īr priklausuomībė tam tėkrā bendrėjē liodėnontis pažīmiejėms, kėtam – īpatinga simbuolėnė prasmė ikūnėjontis duokoments, treťiam – savuotėška žemaitėška identėteta a pagarbuos boučiu tradėcėjuoms ėšraiška. Kuožnam anuo svarba vis kėtuokė īr.

Jė dā nȧtoro Žemaitė pasa, bet nuorieťiuo anō isigītė, vuo sīkio - ėr isipareiguotė Žemaiťiu koltūras draugėjē, kō torieťiuo dėrbtė, kor kreiptës, a mon būtėnā važiůtė i Telšius, kor isikūros draugėjės būstėnė?

S. Kasparavīčios saka, ka nuoront taptė duokomentůto žemaiťio nikor tuolë vīktė nȧrēk. I koltūras draugėjė narē prijėmami ė Žemaiťiu pasās aprūpėnami vėsūs 27 organėzacėjės padalėniūs. Palē draugėjės pėrmėninka, organėzacėjės narēs tomp ėr i anuos veikla paprastā isilëj të, katrus šauk „dūšė“, katrīms nuorȧs būtė tarp savū ė nuveiktė kažkō naudinga, prasminga. Aiškēs, ī žmuoniū, katrë tik istuo i draugėjė, pasijėm Žemaitė pasa, bet aktīvēs anuos narēs tǡp ė nȧtomp. Vuo kėti, nuors ė vėsůmenėnēs pagrindās, nuors ė bȧ juokė atlīgė, metu metus triūs Žemaitėjės ėr anuos žmuoniū labů. „Veikluos mums tėkrā nȧtrūkst. Skėrtingūs skīriūs ivairiausi rengėnē organėzůnami, galȧm sakītė, kuožna mienesi. Anū tėkrā daug ė nuoronťiu dalīvautė nȧtrūkst. Jė kam iduomē, vėsi rengėnē, švėntės, sositėkėmā pavëšintė Žemaiťiu koltūras draugėjės internetėniam alkierie“, - pasakuo S. Kasparavīčios. Bejė, i draugėjės veikla isilëjė̄ naujuokā tonkē užkret ė kėtus – sava draugus, šeimuos narius, tǡp draugėjės nariū skaitlios dėdie. Vuo ků mūsa, truopniū žemaiťiu, daugiau, tů vėsam kraštů geriau.